O. Rimkevičiūtė: virtuvėje improvizuoju Spausdinti
Penktadienis, 19 Birželis 2009 10:52

„Už viską labiau myliu gyvenimą, mamą ir nuostabius draugus. Ir kuo toliau, tuo labiau, - sako optimizmu trykštanti Odeta Rimkevičiūtė (30 m.), bendrovės „Roche Lietuva" komunikacijos vadovė. - O kai pati esu sveika, turiu mėgstamą darbą, jaukius namus, gerų draugų, daugybę planų ir svajonių, tai kaip galima nesidžiaugti?"

Tą saulėtą popietę pro praviras balkono duris skverbėsi gaivus oras, geltonų tulpių puokštė ant stalo kvepėjo ilgai lauktu pavasariu. Linksmai nusiteikusi Odeta savo jaukiame bute pasitiko mus itin šiltai. Kol apžiūrinėjome šeimininkės meno dirbinių kolekciją (vienu metu moteris buvo aistringa dailininkės Fridos Kahlo gerbėja, tad įsigijo jos darbų reprodukcijų, meno dirbinių maištingosios Meksikos tapytojos paveikslų motyvais; kolekciją papildė ir draugų dovanos), iškepė bruschetta (itališkas užkandis). Klasikinė bruschetta - skrudinta balta duona, lengvai įtrinta česnaku ir pašlakstyta alyvuogių aliejumi, bet šio užkandžio variacijų gali būti įvairių: su kumpiu, pomidorais, sūriu, špinatais. Odeta mus vaišino - su pomidorais ir mocarela. 

„Virtuvėje improvizuoju, - sakė šeimininkė. - Patikusį ragautą patiekalą mėginu pasigaminti. Jei nežinau tikslaus recepto, informacijos ieškau internete, truputį pridedu ir nuo savęs."

Pagrindinis Odetos gamintas pietų patiekalas taip pat buvo itališkas - varške ir špinatais įdaryti vamzdučiai (canelloni). O šokoladiniai sausainiai su graikiniais riešutais - pagal žurnalistės Beatos Nicholson receptą. Beata, tikra kulinarijos ekspertė, - gera Odetos draugė. Londone gyvenančios B. Nicholson draugai žino: jei ji atvažiuoja į Lietuvą, laukia gardi kviestinė vakarienė. 

Beje, Odeta ir Beata, dar kai studijavo (ryšių su visuomene magistrantūroje), turėjo tradiciją kiekvieną pirmadienį susitikti vakarienės pas vieną iš draugų. „Kurį laiką džiaugėmės smagiais gastronominiais vakarėliais, - pasakoja Odeta. - Bėda, kad greitai pajutome, jog reikia arba vakarieniauti rečiau, arba pradėti lankyti sporto klubą... Tačiau tradicija gaminti maistą neišblėso. Mėgstame su draugais pavakaroti, ypač savaitgaliais." 

Draugai ir mama - didžiausias Odetos turtas. „Labai myliu žmones, turiu daug gerų draugų, kuriems galiu paskambinti net naktį, - džiaugiasi ji. - Vertinu tai, kas suteikia draugystei ypatingą skonį: besąlygišką meilę, pasitikėjimą, sąžiningumą, ištikimybę, paramą ir supratimą, tačiau yra ir visa galybė prieskonių, kuriais jį paryškiname. Esu labai laiminga, kad turiu galimybę patirti tikros draugystės jausmą." 

Kaip smagu pačiai gaminti, Odeta pajuto prieš trejus metus, kai įsigijo nuosavą būstą. „Nuostabu, kai savo namuose galiu paruošti draugams skanių valgių. Esu virusi net didžkukulius! Bulves tarkavau rankomis, nes neturiu elektrinės tarkos. Padariau trylikai žmonių, kiekvienam teko po du, buvo puiku." 

Per gyvenimą - su daina

Per gyvenimą Odeta eina su daina, sako, kad iš esmės yra optimisčių optimistė, nors, kai būna liūdna, leidžia sau ir paverkti. Linksmo ir atviro būdo jaunai moteriai vienatvė negresia, bet ji vis dažniau pamąsto apie ramų šeimyninį gyvenimą. „Jau norėčiau vaikų, gaminti valgį šeimai. Nesu iš tų, kurios sako, kad joms patinka būti nepriklausomoms, nors anksčiau taip ir mąsčiau. Dabar manau, kad tokia pozicija - tik savigyna. Ragavau tikros meilės skonį, žinau, ko man reikia, todėl esu atvira ir laukiu... Nesakau, kad princo, bet laukiu." Beje, Odeta nesėdi sudėjusi rankų: kol princas nepasirodė, mėgaujasi viengungystės privalumais.

Vienas jų - laisvai įgyvendinti svajones bei planus, o šių mūsų pašnekovė turi su kaupu. 

„Vaikystėje dainavau, grojau pianinu ir šokau, bet vėliau reikėjo pasirinkti. Pasirinkau šokius. Subūrėme profesionalią grupę. Jau nuo penkiolikos metų gaudavau atlyginimą. Puiku, kai esi dar tik mokinė, o jau gali pati nusipirkti sau kosmetikos! Šokau keturiolika metų. Tačiau noras dainuoti mane vis tiek persekiojo. Kai pasitaikė proga dalyvauti televizijos projekte „Lietuvos dainų dešimtukas", nieko nelaukiau: pati susiradau prodiuserę. Buvome vadinamųjų avantiūristų pora: abu - ne profesionalai, ne žvaigždės. Mudu su Almantu Lapiniausku užėmėme penktą vietą. Labai džiaugiuosi rezultatu ir įgyta patirtimi. Po šio projekto supratau, kas yra profesionalus dainavimas, kaip tai sunku ir kaip lengva kritikuoti. Patyriau daug gero nervo, išgyvenau daug įtampos, o buvimas scenoje akompanuojant geriausiems Lietuvos džiazo atlikėjams - nepakartojamas." 

Nors Odetą „Lietuvos dainų dešimtuke" lydėjo sėkmė, užsiimti profesionaliu dainavimu ji kol kas neketina. „Dainuoju namuose, su draugais per vakarėlius, važiuodama automobiliu, ir man to užtenka." Tiesa, įvertinti savo balso galimybes moteriai pasitaiko ir netikėtų progų. Kartą, su draugais užsukusi į vieną kavinę pavalgyti, dalyvavo karaokė konkurse ir laimėjo „Auksinio mikrofono" apdovanojimą. 

Skanaudami Odetos ruoštų valgių, klausėmės ir jos dainuojamos Katie Melua dainos „Nine million bicycles". Negalėjome atsistebėti, kaip panašiai skamba abiejų balsai. Žavėjausi Odetos atvirumu, nuoširdumu ir avantiūrizmu gerąja prasme.

 

Receptai iš kelionių

Kelionės - kita Odetos aistra. Iš kiekvienos ji parsiveža po knygą „Mažasis princas". Trisdešimt devynios knygos, išleistos įvairiomis kalbomis, - dar viena unikali moters kolekcija. 

„Man smagu keliauti, pabūti savaitę ar dvi kurioje nors šalyje, bet likti ilgam nenorėčiau niekur, nebent Portugalijoje. Esu įsimylėjusi tą šalį, ten lankiausi septynis kartus. Ji man primena Lietuvą. Žmonės labai ramūs, tačiau klimatas - daug šiltesnis, graži gamta, vandenynas..." 

„Portugalų virtuvė paprasta, netgi truputį kaimiška, bet valgiai skanūs. - pasakoja Odeta. - Esu gaminusi portugališką keturių rūšių žuvų troškinį (sluoksniais dedamos žuvys, bulvės ir svogūnai, įpilama baltojo vyno ir troškinama). Argentinoje valgiau nepaprastai skanios keptos mėsos - be jokių pagardų. Patiko Azijos šalių, ypač Tailando, maistas." 

Vis dėlto Odeta savęs gurmane nelaiko. „Yra skonių, kurie man nepriimtini. Esu ruošusi patiekalą su trumais, bet... nepatiko. Negaliu valgyti ir austrių. Ragavau, tačiau įspūdžio jos nepadarė." 

„Labai mėgstu jūrų gėrybes. Kai tik yra galimybė nusipirkti šviežių, vieną draugą prašome, kad pagamintų, nes jis tai daro labai skaniai. Džiaugiuosi, kad Vilniuje jau yra vietų, kur galima paragauti šviežių moliuskų. Taip pat labai vertinu italų virtuvę. Pasta (makaronai) su geru padažu - nuostabus patiekalas."

 

Mama - dukros mokinė

Odeta, kai tik turi progą, žiūri kulinarines, kelionių laidas, iš jų daug sužino. Mielai lankytų ir valgių gaminimo kursus, jei tokie būtų. 

„Kartais pasižiūriu Jamie Oliverio laidas. Smagios... Draugai net knygą padovanojo, bet nesu didelė jo patiekalų gerbėja." 

Odeta turi receptų užrašų knygą, ir jau ne vieną. „Kaip gaminti konditerijos gaminius, užsirašau tiksliai, iš akies desertų negaminu. Kepu pyragą su varške, šokoladinį, labai mėgstu anglišką obuolių pyragą." 

Virtuvės entuziastei pravertė ir knyga „Šeimininkės vadovas", šią parsivežė iš močiutės. „Joje gausu ne tik nepaprastai puikių receptų, bet ir patarimų moterims. Pavyzdžiui, kaip apstatyti kambarius arba kaip apsisaugoti nuo vaikų", - juokiasi Odeta. 

„Tėvų namuose maisto kulto nebuvo, - pasakoja pašnekovė. - Mama gamindavo labai skaniai, tačiau, kaip ir dauguma tais laikais, paprastus patiekalus. Vaikystėje labai mėgau burokėlius, ypač pagamintus tėčio: jis pakepdavo su kmynais ir pagardindavo citrinos rūgštimi. O keptas baltas sūris... Atsimenu mamos lietinius blynelius, varškės apkepą, išsiilgstu sriubų. Kai nuvažiuoju į Panevėžį, paprašau, kad mama išvirtų sriubos - pati tokios skanios nemoku. Tiesa, tai būna gana retai. Dažniau pasikviečiu mamą į Vilnių." Tačiau savo virtuvėje Odeta šeimininkauja pati, mamai triūsti neleidžia. O ši vėliau klausia dukrą, kaip gaminti skanautus valgius.

 

Ne tik skaniai, bet ir sveikai

„Dabar retai valgau lietuviškus patiekalus, bet jie man patinka. Kartą ar du per metus paprašau mamą, kad pagamintų didžkukulių." 

Odeta mano, kad lietuviška virtuvė nėra sveikos mitybos pavyzdys. Farmacijos kompanijos komunikacijos vadovė O. Rimkevičiūtė yra surengusi daug viešųjų ryšių akcijų sveikatos temomis (viena jų - žurnalistės Erikos Umbrasaitės knygos „Vienos Krūties istorija" (lėšų šios leidybai skyrė „Roche Lietuva") pristatymas visuomenei). „Dažnai tenka bendrauti su medikais, paskaitau medicininės literatūros, žinau, kaip mityba susijusi su sveikata. Nors nesu sveiko maisto fanatikė, kuo toliau, tuo labiau žiūriu, ką valgau, - sako trisdešimtmetė moteris. - Turiu daug informacijos apie maisto priedus, stengiuosi vengti visokių E. Vertinu natūralius produktus. Ypač džiaugiuosi, kai vasarą mama atsiunčia savo sodo gėrybių. Be to, pradėjau laikytis normalaus mitybos režimo: valgau pusryčius, ko anksčiau nedarydavau. Kaip ir kiekviena jauna mergina, esu išbandžiusi milijoną dietų. Mamos paruoštus šiltus pietus atiduodavau šuniui, o pati nieko nevalgydavau. Kai šokau, teko imtis ir drastiškų priemonių. Tai, manau, truputį pakenkė. Labai gerbiu Aistę Jasaitytę už tai, kad rūpinasi valgymo sutrikimų turinčiomis merginomis. Žinau, kaip tai svarbu. Pati buvo manekene, tad turi didelę patirtį ir yra autoritetas jaunoms merginoms." 

Svetingosios šeimininkės Odetos Rimkevičiūtės dėka pasijutome sotūs ir laimingi. Paragaukite ir jūs! 

 

Bruschetta  

Reikės: 3 pomidorų, itališkos tamsios duonos „Ciabatta", česnako skiltelės, 1 didesnio gabaliuko mocarelos, druskos, pipirų, džiovintų arba šviežių bazilikų, alyvuogių aliejaus.

 

Gaminimas. Mažais gabaliukais supjaustykime pomidorus, sumaišykime su smulkintu česnaku, įberkime druskos, pipirų, bazilikų, pašlakstykime aliejumi. Mišiniu užtepkime duonos riekeles, ant viršaus uždėkime po gabalėlį sūrio. Apkepkime orkaitėje.

 

Įdaryti vamzdučiai (canelloni)

 

4 žmonėms

Reikės: 16 vnt. vamzdučių.

Įdarui reikės: 300 g varškės, 700 g špinatų, druskos, pipirų.

Padažui reikės: 1 svogūno, poros skiltelių česnako, dviejų skardinių smulkintų pomidorų savo sultyse, šviežių bazilikų, įvairių žalumynų (petražolių, laiškinių česnakų), kelių saujų tarkuoto kietesnio sūrio (gali būti „Džiugas"), 200 g macarelos.

Gaminimas. Špinatus gerai nuplaukime ir užpilkime verdančiu vandeniu. Trumpai palaikę, vandenį nupilkime, špinatus susmulkinkime ir sumaišykime su varške. Įberkime druskos, pipirų. Į vamzdelius prikimškime varškės masės. Pagaminkime padažą: susmulkinkime svogūną, česnaką ir apkepkime aliejuje. Supilkime smulkintus pomidorus ir viską šiek tiek patroškinkime. Tada suberkime visus turimus smulkintus žalumynus. Į skardą sudėkime prikimšus vamzdelius, užpilkime padažu, apibarstykime tarkuotu sūriu, ant viršaus - šiek tiek mocarelos. Kepkime apie 20 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

 

Šokoladiniai sausainiai

 

Reikės: 100 g baltojo šokolado (nebūtina), 2 saujų riešutų (Odeta mano, kad geriausia graikiniai, tačiau tai - skonio reikalas), 120 g sviesto, 150 g rudojo cukraus (tiks ir baltasis), 1 kiaušinio, 150 g miltų, 2 kupinų šaukštų kakavos, pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, žiupsnelio vanilinio cukraus.

Gaminimas. Puodelyje išlydykime sviestą, suberkime cukrų, įdėkime smulkintą šokoladą, kakavą, riešutus ir išmaišykime. Į pravėsusią masę įmuškime kiaušinį, kartu su kepimo milteliais suberkime miltus, gerai išmaišykime. Tešla turėtų būti tiršta, beveik nekrentanti nuo šaukšto. Skardą išklokime kepimo popieriumi. Arbatiniu šaukšteliu pakabinę tešlos, dėkime nedidelius kauburėlius. Nebijokite, jei bus netvarkingi, -kepdami išsileis. Kepkime 10-15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Tik ką iškepti sausainiai būna minkšti, bet vėsdami sukietėja.