Kulinarinis paveldas Lietuvoje: mažais žingsneliais judama į priekį Spausdinti
Trečiadienis, 10 Birželis 2009 11:47

Tradicinis maistas ir nacionaliniai mitybos ypatumai būdingi kiekvienai pasaulio valstybei, tautai ar net etninei grupei.

Tačiau globalizacija, ekonominė integracija ir gyventojų migracija keičia žmonių mitybos įpročius ir gaminamus maisto produktus.

Todėl tampa itin aktualu išsaugoti ir skatinti vartoti nacionalinius maisto produktus, patiekalus, kurių Lietuvoje yra nemažai.

Tačiau ar pakankamai dėmesio skiriama šiems šimtmečius išlikusiems kulinarijos gaminiams išsaugoti?

Tradicijų išsaugojimu susirūpinome įžengę į XXI amžių

1998 metais buvo sukurtas bendras Europos kulinarinio paveldo tinklas, veikia maisto kultūros organizacijos, ekspertų komisijos, propaguojančios autentišką regioninį maistą, bendrai veiklai telkiančios gamintojus, vartotojus, kulinarijos paveldo reikalavimus atitinkančius produktus žyminčios specialiais ženklais. Lietuva kitas Europos Sąjungos šalis vytis pradėjo tik peržengusi į XXI amžių: 2001 metų rugpjūčio 13 dieną tradicinio maisto tyrinėtojų, maitinimo įstaigų, maisto gamintojų, ūkininkų iniciatyva įsteigta viešoji įstaiga „Kulinarijos paveldo fondas“. Jos nariai rūpinasi tradicinio kulinarijos paveldo išsaugojimu, gyvosios tradicijos tęstinumu. Fondas vienija produktų gamintojus, kurie yra išsaugoję tradicinio maisto gaminimo patirtį, taip pat skatina esamos ir naujos maisto pramonės plėtrą, kurios pagrindas būtų vietos maisto ištekliai ir tradicinė gamybos technologija. Fondo nariai užsiima ir šviečiamąja veikla, pvz., supažindina visuomenę su Lietuvos kulinarijos paveldu, skatina žmones vertinti ir vartoti vietinės kilmės maisto produktus. Fondo ekspertų tinkamais pripažinti maisto produktai ar patiekalai gali būti ženklinami specialiais kulinarinio paveldo ženklais, o įstaigai suteikiamas metus galiojantis kulinarinio paveldo sertifikatas. Pvz., jau ne pirmą kartą toks dokumentas, liudijantis maisto autentiškumą, įteikiamas restoranų tinklui „Bernelių užeiga“.

Lietuvos regionuose nuo seno puoselėjamomis kulinarijos tradicijomis rūpinamasi ir valstybiniu lygmeniu. 2007 metais Seimas patvirtino Tautinio paveldo produktų įstatymą, kurio tikslas – užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, padėti išsaugoti ir skleisti informaciją apie  tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą. Įstatymo vykdymą prižiūrinčio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tautinio paveldo produktų skyriaus darbuotojai pripažįsta, kad kol kas valstybės parama tradicijas puoselėjantiems maisto gamintojams nėra tokia didelė, kokia galėtų būti. Tačiau procesas bent jau pajudėjo.

Pasak ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Dubnikienės, kasmet į ministeriją kreipiasi vis daugiau gamintojų, kurie atitinka kulinarijos paveldo sertifikato gavėjams keliamus reikalavimus.

„2008 metais prašymus pateikė dvi įmonės, sertifikavome 46 maisto produktus. Tuo metu 2009 metais iki birželio 4-osios buvo pateiktas 21 prašymas, o sertifikuoti 105 A kategorijos maisto produktai ir 8 B kategorijos. Augimas akivaizdus“, – sakė V.Dubnikienė. Specialistės teigimu, A kategorijos produktams priskiriami tokie gaminiai, kurie yra autentiški, iš vietinių žaliavų pagaminti maisto produktai, be to, daugiau nei 50 proc. gamybos metu naudojamo darbo – rankų darbas. B kategorijai priskiriami autentiški maisto produktai, kurie gaminami, panaudojant šiuolaikiškas technologijas.

ŽŪM statistika rodo, kad daugiausia dėl Tautinio paveldo produktų sertifikatų kreipiasi autentiškus pieno gaminius, ypač įvairius sūrius – saldžius, keptus, rūkytus ir pan., gaminantys lietuviai, taip pat mėsos produkcijos, konditerijos, pvz., šakočius, pagal šimtametes tradicijas gaminančios įmonės ar pavieniai gamintojai.

 Tradicinio gaminio sertifikato gauti nesiveržia

„Pirmiausia toks sertifikatas – nacionalinis pripažinimas, rodantis, kad produkcija tikrai autentiška ir verta aukščiausio dėmesio. Įstatymas šios produkcijos gamintojams numato ir valstybės paramą. Tačiau, esant dabartinei ekonominei situacijai, ji nėra tokia, kokia galėtų būti. Kiek įmanoma, stengiamės padėti. Pvz., 2008 metais per Kaziuko mugę Vilniuje sertifikuotais gaminiais prekiaujantiems verslininkams buvo skirtos pačios geriausios vietos, už tai gamintojams nereikėjo mokėti“, – sakė V.Dubnikienė. Ateityje bus bandoma ieškoti galimybių sertifikuotą produkciją pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinkose. ŽŪM žada tokiems gamintojams padėti gauti ES skiriamą paramą, remti tokios produkcijos pristatymus užsienio valstybėse.

Tautinio paveldo produktų skyriaus darbuotojai priminė, kad į nevietinę, bet, pvz., ES rinką, besižvalgantys lietuviškos produkcijos gamintojai, gali pretenduoti į dar vieną sertifikatą – tradicinio gaminio. Tačiau kol kas tokio pripažinimo siekiama tik vienam produktui – skilandžiui.

Sulaukia didesnio turistų ir vietinių susidomėjimo

Tautinio paveldo sertifikatus turinčios produkcijos gamintojai ir platintojai tvirtina gaunantys naudos iš pripažintų produktų.

Beveik 30-čiai produktų Tautinio paveldo sertifikatus šiemet gavusios bendrovės „Berneliai“ atstovai pasakojo, kad galėdami kai kuriuos savo gaminius pristatyti kaip autentiškos Lietuvos virtuvės egzempliorius, jie pritraukia daugiau užsienio turistų. O kartais tampa įdomesni ir patiems lietuviams.

„Mums smagu, kai išgirstame, kad turistų grupės specialiai užsuka pas mus į restoraną, sužinojusios, kad čia galima rasti autentiškų patiekalų, pvz., įvairių bulvių plokštainių, kisielių. Dar labiau džiugina kvietimai užsienio šalyse pristatyti kulinarinį paveldą. Pernai lietuviškus patiekalus pristatėme Norvegijoje vykusiame festivalyje, šiemet – Kaziuko mugėje Airijoje, tarptautinėse parodose Vokietijoje, Rusijoje, sertifikuotų mūsų produktų ragavo prancūzų žurnalistai Paryžiuje. Netrukus dalyvausime Lietuvos dienose Ispanijoje“, ­– sakė vieno iš restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ projektų vadovė Jolanta Kubolienė. Pašnekovė pripažino, kad neretai sulaukiama ir vietinių prašymų, šventėms ar tiesiog pietums atnešti autentiškų gaminių.

 

Tai įdomu:

Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedra yra parengusi rekomenduojamų tradicinių lietuviškų maisto produktų sąrašą, kuriame yra išskiriami tokie produktai: juoda ruginė duona, plikyta ruginė duona, skilandis, vytinta (džiovinta) dešra, rūkyta dešra, rūkyti lašiniai, rūkytas kumpis, kastinys, varškės sūris, saldus varškės sūris, keptas varškės sūris, džiovintas varškės sūris, rūgpienis, sviestas, rūkytas ungurys, džiovintos (vytintos) marių žuvys, gira, sula, meduoliniai grybukai, pyragėliai su lašiniais (lašiniuočiai), kūčiukai, žagarėliai, spurgos, svočios karvojus, šakotis, obuolių sūris. Nemažai daliai šių produktų jau suteiktas kulinarinio paveldo fondo arba tautinio paveldo produkto sertifikatas.

 

Apie situaciją Europoje tik faktais:

Europoje nuo 1993 metų galioja geografinių ir tradicinių gaminių saugomų nuorodų sistema. Saugomi produktų pavadinimai nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio jų panaudojimo komerciniais tikslais.
Saugomi tradiciniai receptai.
1995 metais Švedijoje įsteigtas Europinis kulinarinio paveldo tinklas, jungiantis 23 Europos regionus. Tinklo nariai stengiasi propaguoti tradicinius regioninius patiekalus, remti smulkius verslininkus, gaminančius maisto produktus iš vietinių žaliavų. Tinkle dalyvauja ir du Lietuvos regionai: Aukštaitija ir Dzūkija.
Didžiojoje Britanijoje regioniniai produktai jau keliolika metų ženklinami specialiais ženklais: „Food from Britain“ arba kitais skirtingų Didžiosios Britanijos regionų ženklais. Autentiškus produktus specialiai žymi ir Vokietijos, Bavarijos regionas, Vengrijos regionai.

EIP komanda