• default color
  • green color
  • red color

Marijampolieciai

Saturday
Sep 21st
Reklaminis skydelis
Pradžia Naujienos Įvairenybės Misterija „Dievai ir žmonės“
Misterija „Dievai ir žmonės“ PDF Spausdinti Email
Trečiadienis, 13 Kovas 2019 22:09

Archajinės ir elektroninė muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos - visa tai persipina naujoje unikalioje misterijoje „Dievai ir žmonės“.

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai - tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija - daigiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai. Šį projektą, pasitelkusi gausią žinomų kūrėjų komandą, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ didžiųjų miestų teatruose pristatys jau balandį.

 

Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, įdomesnė, tuo labiau apauga paslaptimis, o mes vis labiau norime ją iškoduoti. Senoji kultūra bene geriausiai atsiskleidžia per to laikmečio religiją ir jos išskirtinumus. Šiuo atveju Baltų religija kartais vadinama ekologine religija, nes ji susieta su gamta, žmogaus darna su gamtos stichijomis. Sumanymo autorė ir spektaklio režisierė - Leokadija Dabužinskaitė, už nuopelnus Lietuvai Prezidentės apdovanota Riterio kryžiumi, įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų, senųjų folkloro dainų, konsultavosi su mitologais, istorikais, liaudies meno tyrinėtojais.

„Archajinė baltų kultūra, nepaliko savo rašytinių  lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių  misionierių - dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies,  kronikų autoriai  nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Tačiau mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia - su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“,- pasakoja Leokadija Dabužinskaitė.

Dramatiška  vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, pasimato baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamas sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus - jų  sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas  karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje  sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje…

Kostiumus  spektakliui kuria žinoma  teatro  scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal arcehologinius tyrinėjimus.

Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M.K. Čiurlionio paveikslų fragmentų. Misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Video projekcijas kuria  spektaklio  vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Spektaklyje skambės  originali  kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais. Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai. Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė. Skambės ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko dainos interpretacijos.

Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė - Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

Balandžio 17 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre
Bilietus platina BILIETAI.LT
 
Taip pat skaitykite
  • Pause
  • Previous
  • Next
1/3
Marijampolėje atidarytas „Basakojų sveikatingumo takas“ (0)

Šeštojo „Bėgam už Marijampolę“ renginio organizatoriai, tęsdami gražią tradiciją, padovanoja Marijampolės miesto bendruomenei

daugiau..
 

REKOMENDUOJAME PROFESIONALUS

Reklaminis skydelis

Rekomenduojame

Reklaminis skydelis

Marijampolės Miesto Meniu

Reklaminis skydelis

Kinas Marijampolėje

 

SPINDULIO KINO TEATRE VASARIO 22–28 DIENOMIS

Didžiojoje salėje:

Parkas GYVAI

 

PARKAS GYVAI 2016

Parkas gyvai sugrįžta į Marijampolę!

Orai

Orai, orų prognozė Marijampolėje - Orai24.lt

Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt

Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

 Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt

Orai, orų prognozė Palangoje - Orai24.lt

Reklama

 

 

 

 

 


JŪSŲ LAIŠKAI

Parašykite mums

Foto galerija


Teisinė pagalba