Kelius barstome drsuka: kiek dar batų sugrauš žiema? Spausdinti
Pirmadienis, 29 Vasaris 2016 10:07

Kiekvieną žiemą girdime vis tuos pačius nusiskundimus – esą keliai nebarstyti ir slidūs, o kiekvieną pavasarį – tos prakeiktos druskos ir duobes, ir batus bei automobilių kėbulus išgraužė. Kaip to išvengti?

Vos tik pasnigus ir gatvėms pasidengus pirmąja plikšala, iki pat pavasario kelininkai, skuba užtikrinti saugų eismą keliuose. Ledo ir sniego tirpdymui jie naudoja sudrėkintą natrio chloridą, arba, paprastai tariant, druską. Kasmet Lietuvos keliuose išbarstoma apie 100 tūkst. tonų druskos.

Tačiau klausimas, kiek druska gali greitai ir efektyviai tirpinti sniegą? Ledo ir sniego tirpdymui druska efektyviausia iki –10 °C. Esant žemesnei temperatūrai, jos efektyvumas krenta. Druskos poveikiui žemoje temperatūroje sustiprinti kelininkai naudoja kalcio, magnio chloridų tirpalus, kuriais drėkina druską. Kalcis, magnis žemoje temperatūroje veikia efektyviau už druską, tačiau pagrindinis šių medžiagų trūkumas – brangumas.

Dar daugiau, nuolat kalbama apie druskos daromą žalą aplinkai, gamtai, automobiliams, gelžbetonio konstrukcijoms. Tai kiek gi dar batų sugrauš, kiek automobilių, tiltų surūdys, kol Lietuvą pasieks naujos technologijos?

Prieš keletą metų Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko tyrimą, kuo būtų galima pakeisti batus ir kelius ėdančią druską. Mokslininkai pasiūlė ledo ir sniego tirpinimui naudoti organinės kilmės medžiagą – melasą. Tai tamsiai rudos spalvos klampus skystis, gaunamas perdirbant cukrų.

Europoje ir pasaulyje melasa jau ne pirmi metai plačiai naudojama kelių priežiūrai žiemos metu, siekiant efektyvinti druskos veikimą ir kaip inhibitorius, stabdantis koroziją.
Lietuvos rinka gali pasiūlyti melasos pagrindu pagamintų skystų priedų druskai, tačiau tokių produktų naudojimas yra nepatogus tuo, kad šiuos priedus į druską kelininkai turi įterpti patys, o be tinkamos įrangos tai padaryti sudėtinga: sunku dozuoti, ir rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimasi.

Sprendimą šioms problemoms pasiūlė lietuviška įmonė „Baltkalis“, kuri pristatė rinkai analogų neturintį druskos, melasos ir kitų inhibitorių mišinį, pavadinimu „Ledo siaubas“. Patentuota mišinio sudėtis ir automatizuotas priedų dozavimas bei maišymas garantuoja tolygų barstomo tirpiklio paskleidimą ant kelio, greitesnį ir ilgesnį poveikį.

„Ledo siaubą“ šiemet išbandėme pirmą kartą. Efektyvumą pastebėjome iš karto – lyginant su paprasta druska Ledo siaubas per tą patį laiką ištirpdė daugiau sniego, nei įprastai tirpdo druska. Tai ypač svarbu prižiūrint tokias teritorijas, kuriose yra nemažas žmonių srautas, ant grindinio būna didelis prispausto ledo ir sniego sluoksnis ir reikia greito rezultato. Taip pat saugomi barstomi paviršiai bei praeivių avalynė“, - kalbėjo UAB „Mano aplinka“ projektų vadovė Aušra Solncevienė.

„Ledo siaubą“ išbandę kelininkai pažymi jo efektyvumą žemoje temperatūroje, ilgesnį poveikį ledui ir sniegui, kurio dėka kelius reikia barstyti rečiau. Be to, keliuose barstomas „Ledo siaubas“ mažiau gadina tiek pačius barstytuvus, tiek kitas transporto priemones.

Kauno technologijų universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad ledo ir sniego tirpiklis „Ledo siaubas“ net iki 32 kartų mažina korozijos greitį, todėl šį produktą yra saugiau barstyti ant tokių paviršių, kaip trinkelės, betonas, metalo konstrukcijos.

www.marijampolieciai.lt