Kazlų Rūda – tarp lyderių pritraukiant investicijas Spausdinti
Ketvirtadienis, 22 Rugsėjis 2011 08:58

Šie metai jau penkti, kai savaitraštis „Veidas“ pristato gyvenimo kokybės tyrimą šalies miestuose bei rajonuose. Sudarant savivaldybių reitingą atsižvelgiama į daugybę kriterijų. Nedaug gyventojų turinti Kazlų Rūda negali tikėtis aukštos vietos bendrojoje lentelėje (44 vieta), tačiau išsiveržia

į priekį pagal pritrauktų Europos Sąjungos (ES) lėšų kiekį. Čia mūsų savivaldybė aplenkia net tokius gigantus kaip Kauną, Klaipėdą ar sostinę Vilnių ir užima aukštą ketvirtąją vietą tarp 60-ties savivaldybių.

Kazlų Rūdos savivaldybė šiuo metu įgyvendina ir jau yra baigusi 40 projektų už sumą, kuri beveik prilygsta metiniam Kazlų Rūdos biudžetui. Jis sudaro apie 30,4 mln. litų, turimų projektų vertė – maždaug 36 mln. litų. Vienam savivaldybės gyventojui tenka 2474,4 Lt  ES pritrauktų lėšų. Palyginti: Kaune – 602,2 Lt, Klaipėdoje – 680,8 Lt, Vilniuje – 465,6 Lt.

Kazlų Rūdos savivaldybė šiais metais jau įgyvendino 11 projektų. Šiuo metu dirba dar su 20-čia, savo eilės laukia 9 projektai. Patys didžiausi ir reikšmingiausi Kazlų Rūdai ir aplinkiniams kaimams: nutiesti  vandentiekio ir nuotekų tinklai, išasfaltuota dalis gatvių Kazlų Rūdoje ir kelias į Jūrės miestelį, keliose mokyklose įrengti šiuolaikiški sporto aikštynai, iš pagrindų atnaujinta Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla,  vaikų darželis „Pušelė“.

„Mes nepraleidžiame pro akis nieko. Išnaudojame ne vien regionams pagal gyventojų skaičių paskirstytas lėšas, bet ir patys ieškome, teikiame paraiškas, stengiamės išnaudoti visus finasavimo šaltinius. Taip esame panaudoję Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas, gavę finasavimą pagal Lietuvos–Lenkijos, Lietuvos–Lenkijos–Rusijos bendradarbiavimo per sieną programas“, – Kazlų Rūdos sėkmės priežastis pritraukiant ES lėšas įvardija Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Rasa Avietynienė.

Tiesa, į minėtą rodiklį įskaičiuojamas ir verslo pritrauktos ES lėšos. Vis tik savivaldybės indėlis, R. Avietynienės įsitikinimu, šioje srityje neginčijamas.

Projektus savivaldybė ketina įgyvendinti ir toliau.  Bus tęsiami vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai Kazlų Rūdos gatvėse, kuriose šių komunikacijų iki šiol nėra. Ąžuolų Būdoje numatoma įkurti daugiafunkcinį centrą, kuris tarnautų švietimo, kultūros reikmėms. Planuojama sutvarkyti rekreacines zonas – išvalyti Jūrės, Kazlų kaimo, Gudelių, Plutiškių, Ąžuolų Būdos tvenkinius.

Kazlų Rūda stipri ir Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srityje. TUI – privataus verslo pritrauktos užsienio kapitalo lėšos. Pagal šį rodiklį Kazlų Rūda užima net trečią vietą tarp 60-ties savivaldybių. Kazlų Rūda visada pasižymėjo verslo pažanga.

„Veidas“ šiemet įtraukė keletą naujų reitingavimo kriterijų. Skirtingai nei anksčiau, šiemet savivaldybės  vertintos dar ir pagal šilumos bei šalto vandens kainą bei skolinimosi lygį. Pateikiamos „blogos“ ir „geros“ skolos. Blogų skolų mes išvis neturime, gerų – apie keturis milijonus litų (neviršijamas limitas). Ši suma skirta investiciniams projektams kofinansuoti.

Dar keli teigiami rodikliai – Kazlų Rūda jau atnaujinusi daugelį mokyklų, savivaldybėje išasfaltuota maždaug pusė kelių.

 „Nežinau, kokiais kriterijais remiantis tyrime nurodoma, kad Kazlų Rūdoje renovuota tik 55,6 procentai mokyklų. Realiai visoje savivaldybėje esame atnaujinę beveik visas mokyklas. Be didesnio remonto likusi tik viena – „Elmos“ progimnazija. Tačiau ir jos rekonstrukcijai jau ruošiamasi. Mūsų stiprioji pusė – nesame viršiję paskolų limito, maksimaliai panaudojame ES lėšas infrastruktūros plėtrai. Taip kuriame gerbūvį Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams“, – „Veido“ tyrimus apibendrina Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius.

Daina Skominienė, Kazlų Rūdos savivaldybės mero patarėja viešiesiems ryšiams